Saulė, motociklas ir gulbės

Praėjusio savaitgalio simboliu tapo saulė: buvo, ko gero, karščiausios ir labiausiai saulėtos dienos per visą vasarą, o šviesos buvau daug daug, nes žmonės švytėjo džiaugsmu vieni kitiems, tarsi saulė.

Viskas klojosi tarsi pagal užsakymą: motociklas atvažiavo į vietą ir laiku, mažoji princesė virto balerina, vėjas kėlė sukneles, o gulbės sveikino su nauja laime.

***

Baisē mīlu Žemaitėjė

Niekada iki tol nebuvau Žemaitijos sostinėje, todėl tik tekdavo klausyti pasakojimų - kokia nuostabi Masčio pakrantė, koks gražus senamiestis... Taigi, prisiklausius kalbų, reikėjo ir savo akimis pamatyti. 
Pirmas įspūdis nenuvylė. Telšiai - labai gražus miestas, o ir žmonės draugiški ir malonūs (net pardavėjos nustebino savo gera nuotaika). Beje, neveltui miestas laikomas Žemaitijos sostine, nes žemaičiai ten, ko gero, labiausiai prisiekę.

Vis dėlto, į Telšius važiavau ne šiaip sau, o svarbia proga -Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje krikštijo Danielių Juozapą.

Tądien lietus vis grasino, bet taip ir nepasirodė. Matyt, išsigando mūsų, atkakliai nusiteikusių kovoti su juo iki galo. 

Muilo burbulai kilo į dangų (ir sproginėjo sugauti), šypsenos netilpo veiduose, o lietuviškas kraštovaizdis virto puikiausiu užsienio kurortu.

***