2015 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Baisē mīlu Žemaitėjė

Niekada iki tol nebuvau Žemaitijos sostinėje, todėl tik tekdavo klausyti pasakojimų - kokia nuostabi Masčio pakrantė, koks gražus senamiestis... Taigi, prisiklausius kalbų, reikėjo ir savo akimis pamatyti. 
Pirmas įspūdis nenuvylė. Telšiai - labai gražus miestas, o ir žmonės draugiški ir malonūs (net pardavėjos nustebino savo gera nuotaika). Beje, neveltui miestas laikomas Žemaitijos sostine, nes žemaičiai ten, ko gero, labiausiai prisiekę.


Vis dėlto, į Telšius važiavau ne šiaip sau, o svarbia proga -Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje krikštijo Danielių Juozapą.





Tądien lietus vis grasino, bet taip ir nepasirodė. Matyt, išsigando mūsų, atkakliai nusiteikusių kovoti su juo iki galo. 
Muilo burbulai kilo į dangų (ir sproginėjo sugauti), šypsenos netilpo veiduose, o lietuviškas kraštovaizdis virto puikiausiu užsienio kurortu.








***

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą